Garso promenados: Juodkrantės vilų kvartalas, XIX a. pab.

Šiandien mūsų laivas ramiai priplaukė mažo, bet nuostabaus kurorto – Schwarzorto krantinę. Nors vieta lyg paslaptingas šnabždesys praeities vėjuose, mūsų širdyse ji atgijo naujomis spalvomis.

Susipažinau su žurnalistu, kuris smalsiai klausė mūsų įspūdžių – jis tarsi siekė pagauti tą kurorto dvasią, kurią sunku žodžiais apibūdinti. Žadame tau papasakoti daugiau, kai grįšime.

Su ilgesiu, Tavo draugas

Šįryt keliavau į Sturmhofelio krautuvėlę – norėjosi ko nors šviežio.

Iš pradžių užsisakiau puodelį arbatos. Kambarėlyje tylu, girdėjosi tik šaukštelio skambtelėjimas porceliane. Paskui nuėjau į žuvies skyrių – ten nusipirkau kilogramą šviežios menkės ir rūkytą ungurį.

Pardavėjas leido suprasti, kad unguriai tik ką pargabenti iš marių. Kvapas priminė vaikystę – kai grįždavom iš uosto su tėvu.

Grįždama namo, netyčia sutikau ponią B., bet apie tai – kitą kartą.

Tavo E.

Šįryt, kaip įprasta, rytą praleidau viršuje, kambaryje su langu į liepyną. Kiekvienas medis čia juda su tokia pagarbia lėtuma, kad net dokumentų peržiūra pasidaro mažiau varginanti.

Užsikūriau pypkę, išsitraukiau vakar negautą atsakymą iš Memelio – ir vis dėlto viskas juda taip, kaip numatyta.

Laiškai parašyti, užrašai sutvarkyti. Šiandien dar žadu nueiti į Gintaro kasėjų koloniją – ten jau kurį laiką bręsta pokytis.

Parašysiu plačiau kitąkart.

Su pagarba, M. Beckeris

Šiandien visą popietę lijo — ne įkyriai, o taip gaiviai, švelniai, lyg gamta giliai atsidustų.

Įsitaisiau svetainėje su puodeliu karštos arbatos ir mezginiu, kuris dar nebaigtas. Kambaryje skambėjo viena iš mano senųjų melodijų — tokia, kurią atpažįstu vos iš pirmų tonų.

Vėliau grįžo Louis. Tyliai įžengė, nusišypsojo, pabučiavo mane į viršugalvį ir nuėjo į savo kampą. Ten, už širmos, užsikūrė pypkę ir netrukus jo pirštai jau skambino rašomosios mašinėlės klavišais.

Tokios dienos man pačios brangiausios.

Šiltai apkabinu, Jenny

Nors vakar tik atvykau į Kurischer Hof, jau spėjau pajusti, kaip šis viešbutis pulsuoja gyvybe. Vakaras buvo linksmas, audringas — salė užsipildė juoku, muzikos balsais ir šokiais, kuriuose sukosi visas miestelis.

Operos solisto balsas aidėjo šiltai ir skambiai, o orkestro Mahlerio melodijos tarsi išlaisvino sielą. Valsas įtraukė kiekvieną, ir nors vakaras buvo pilnas triukšmo, jame slypėjo lengvumo ir džiaugsmo pojūtis.

Šiandien pusryčiams ragavau ledų, kurie pribloškė – nežinau, ką jie įmaišo į tą vanilę, bet skonis buvo toks švelnus, kad akimirką pamiršau viską aplink.

Ši naktis paliko manyje ilgam įsiminusį tylų džiaugsmą.

Rašysiu dar,

Su pagarba, T.

Šiandien vėlai vakare atvykau į viešbutį Bachmann — už lango rudens vėjai niūniavo ne ką mažiau už mano mintis. Šaltis šokinėjo tarp gatvių, bet vos pravėriau duris, mane apgaubė jauki muzika ir namų šiluma, kurią suteikė pati ponia Bachmann.

Ji pasiūlė man minkštą pledą, puodelį kvapnios arbatos ir, neapsakomam mano džiaugsmui, stiklinę tamsaus romo, kurio skonį dar ilgai jausiu gomuryje. Tai buvo ne tik fizinis, bet ir dvasinis atgaivos momentas — lyg apsauga nuo rudens niūrumo.

Tokie vakarai primena, kaip svarbu turėti prieglobstį, kur gali ne tik atvėsti, bet ir atgauti jėgas.

Laukiu ryto ir tikiuosi netrukus vėl rašyti.

Su nuoširdžiausia pagarba, Jūsų ponas F.

Eidamas mišku, šalia liepų promenados, netikėtai sutikau ponią Müller, kuri, kaip ir aš, mėgavosi šios dienos ramybe. Dar pasitaikė keletas pažįstamų veidų — maloniai pasidalinome keliais žodžiais, o po to kiekvienas pasukome savu keliu.

Diena buvo ypatingai graži — skaidrus dangus, o virš medžių skraidė pulkas migruojančių gervių. Tačiau jų plazdėjimas ir garsūs klyksmai buvo ypatingai įspūdingi, tarsi priminimas apie kažką seniai pamiršto. Šis garsas mane pribloškė ir lydėjo mano mintis tolyn.

Ši sengirės tyla ir ramybė primena, kaip svarbu kartais tiesiog sustoti ir pasimėgauti akimirka.

Laukiu, kada galėsiu tau dar parašyti.

Su pagarba, T.